Šioje viršelyje yra gilus ir meistriškai parašytas epinis istorinis romanas „Rugių varpos po tavo pjautuvu“, kurio autorius yra Uladzimir Karatkievič, neabejotinai labiausiai mėgstamas gudijų literatūros kūrinys. Tačiau šiandien mums autoriaus asmenybė yra ne mažiau svarbi nei siužeto vingiai. Ir kai paimame knygą į rankas, norime išgirsti autoriaus balsą be cenzoriaus pieštuko šnibždesio.

Tai pirmas kartas, kai romanas išleistas gudijosių kalba už Gudijos ribų. Šiame leidime mes ne tik skelbiame tekstą, dėl kurio autorius kovojo visą savo gyvenimą, pašalinę 1968 m. leidimui padarytus pataisymus. Vadovaujantis tekstine empatija, darome keletą svarbių prielaidų, taip išlaisvindami rašytojo balsą nuo ideologinio spaudimo. Atkuriame atskiras žodžių formas, kurios sovietmečiu buvo nepriimtinos, bet dabar yra visiškai įprastos – ir paaiškėja, kad būtent taip rašė Karatkevičius! Atkuriame autoriaus savicenzūruotas išbrauktas vietas: žmogus, kuris parašė romaną, buvo drąsus, bet tas, kuris jį pateikė leidybai, buvo racionalistas. Mes pamiršome tų, kurie padarė Karatkiewiczą tipiniu, vardus – ir niekieno, ištrindami iš teksto žodžius „Gudija“, „gudai“, „Podnyapróŭe“ ir „Raka“. Ir žodžiai vėl užėmė savo teisėtą vietą puslapiuose.

„Rugių varpos po tavo pjautuvu“ – tai kelionė ne tik į 1863–1864 m. sukilimo išvakarę, bet ir į emocingą žmogaus, kuris galbūt nebuvo pirmasis pastebėjęs, kad tikroji Gudijos istorija neteisingai nuslepiama, bet buvo vienas iš pirmųjų, kuris sąžiningai negalėjo tylėti, pasaulį. Jo herojų balsai, jų likimai, kad ir idealizuoti, negalėjo ir neturėjo būti kitokie: tik atkūrę savo pačių pilnatvę galime tikėtis harmoningos pusiausvyros.