Šioje knygoje nėra jokių visuotinai žinomų faktų ir beveik nėra gerai žinomų istorijų. Autorius surinko istorijas, kurias liudininkai išdrįso papasakoti tik savo gyvenimo pabaigoje. Nepaisant to, faktai ir istorijos susijungia ir sudaro XX amžiaus Gudijos vaizdą, ir negalima sakyti, kad šis vaizdas yra nepilnas ar neteisingas. Knygoje pasakojama apie gėrio ir blogio ribą Gudijos žmonių sieloje, kurią vieni peržengė plėšdami bajorų dvarus, o kiti – ne, skleisdami švietimą ir didindami gerovę.